BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

apnuoginti mano drugeliai

Prarastoji karta’91

parašė: baranauskaite · 2009-11-11 · 2 komentarai

“Visi jūs- prarastoji karta” vieno interviu metu su rašytoju Ernestu Hemingvėjum tarė žurnalistė Gertrūda Stain. Ir ne tik jam, tačiau ir jo amžininkams ir jų kūrybai smelkte persmelktai perdėtų sarkazmu ir “padėjimu” ant visko nuo A iki Z ši etikėtė ėmė ir prilipo. Remarkas- 18metis paauglys žengęs į karo frontą, vėliau kaip po dovaną iš vokiečių gavęs pilietybės atėmimą. Kamiu- augęs dundant pirmojo pasaulinio karo bugnams, netekęs tėvo mūšyje prie Marnos pirmaisiais savo gyvenimo metais. Antuanas de Sent Egziuperi- buvęs ne tik rašytojas, bet ir prancūzų pilotas, paslaptingai dingęs misijos metu .skrisdamas iš Korsikos į kontinentinę Prancūziją rinkti informaciją apie vokiečių kariuomenės judėjimą Ronos upės slėnyje. Visi šie (ir dar keliolika mano neminėti) didūs vyrai Ernesto Hemingvėjaus jau minėta prarastoji karta. Ir didžiausi faktoriai lėmę šio vardo įsigalėjimą- karas, infliacija ir depresija. Atveskite man nors vieną Lietuvos nepriklausomybės metais gimusį paauglį, kuris liko nepaliestas ir aš pasakysiu, kad jis ta šviesi šalies ateitis, kurios visi laukia.

Paanalizuokime, kas augino nepriklausomąją kartą. Seneliai- jeigu ir netremtiniai, tai tikrai basomis kojomis per minų lauką perbėgę vaikėzai, neatsisukantys į tankus ar vyrus su automatais. Tėvai- kompleksų rinkiniai, ilgus plaukus slėpę po marškinių apykaklėmis, o “The Beatles” plokšteles pirkdami “per pažįstamus”, nes kur tu tokią “propagandą” normalioje parduotuvėje įsigysi ir dar neduok tu dieve su gitaromis miške visi tie bitlų fanai ilgaplaukiai susirinkdavę- apie neregėta maištą girios ošia ošdavo!  Ir rezultate, kokie šių dviejų sužlugdytų kartų meilės vaisiai? Tokie patys visko bijantys, infliacijoje paskendę, rūškanų veidų jaunuoliai. Gaila, tik kad prarastosios kartos imdavosi arba plunksnos arba butelio arba ir to to, arba iš butelio vienaip ar kitaip ir plunksna išlįsdavo. 91 karta kitokia- jie nebegriebia, o laukia, kol bus pagriebta už juos. Todėl anei puikių literatų anei rimtų alkoholikų nebetenkame. Liekama nei šiokie nei tokie… Ir kas tada belieka, jei ne jaunystę sąžiningai pradirbt Karalystėj kroviku.

Nekviesiu nieko čia keisti ar apraudoti. Dėl to ir vadinu šią kartą prarastąja, nes nebepakartojama. Auga nauja- drąsi ir nekompleksuota, nebijanti kaimynę pencininkę įstūmti į dar apmėtyti gniūžtėmis, karta. Sako, rytoj bus geriau…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Kategorijos: Be temos



2 komentarai ↓

palikti komentarą