BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

apnuoginti mano drugeliai

Mergina su vardu

parašė: baranauskaite · 2009-11-26 · Nėra komentarų

Vakarus leidome Vondelio parke, po medžiu, pačiame parko pakraštyje. Marta snausdavo ant mano peties. O aš stebėjau, gyvenimu pulsuojantį Amsterdamą: šūkaujantys pankai, arogantiški verslininkai, besišypsantys hipiai ir krykštaujantys vaikai vis plaukdavo ir plaukdavo man pro akis. Protarpiais nužiūrinėdavau savo mylimąją. Ji buvo tikras meno kūrinys- tamsiai rudos akys, ilgos blakstienos ir juodi it smala garbanoti plaukai- į ją pažiūrėjus sustodavo laikas, ji- pats tobuliausias reginys šiame prašmatniame mieste. O kai ji prabusdavo- visada nusišypsodavo žiūrėdama man į akis. Tomis akimirkomis suprasdavau, kad dėl to ir verta gyventi. Tam kad bent sykį ji nusišypsotų tik man.
Apkabindavau ją, ji stipriai prisiglausdavo prie manęs. Ji pradėdavo istorijas apie vėjus ir žmones iš šalies, kurią vadino tėvyne. Jos lūpos judėdavo ir judėdavo. Aš nelabai jos ir klausydavau. Tikriausiai labiau jos norėjau nei mylėjau. Šiaip ar taip, jaučiausi svarbus galėdamas glostyti jos nuogus pečius.
O žmonės. Žmonės nesidrovėdami žvelgdavo į mus. O gal tik ją. Juk tik Marta sugebėdavo užburti žmones- tylėdama, kalbėdama, eidama ar stovėdama, vien pažvelgę į ją žmonės išsižiodavo.
Po viso šito pasiųsdavom pasaulį velniop ir svyruodami pasileisdavom bėgti tamsiomis gatvėmis. Ir taip lėkdavom į niekur kol pavargdavom, o dar dažniau- kol į areštinę išvešdavo pareigūnai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Kategorijos: Be temos
žymės: , , ,



0 komentarų ↓

  • Dar nėra komentarų. Būk pirmas!.

palikti komentarą